- penktukas
- 1 penktùkas sm. (2) 1. NdŽ penkių (ppr. smulkių) piniginių vienetų vertės moneta: Kiekvienas stiklas [karčemoje] moka penktuką VŽ1905,69. 2. lauko, žemės valako penktadalis: An ko tę eit [užkuriu] – an penktùko?! Lp. 3. Rmš penktą valandą atvykstantis ar išvykstantis traukinys: Dar tik trečiukas eina, o mamytė parvažiuos penktukù Plv.
Dictionary of the Lithuanian Language.